Добавил:
Upload Опубликованный материал нарушает ваши авторские права? Сообщите нам.
Вуз: Предмет: Файл:

Сборник лекций и упражнений по карельскому языку (ливвиковское наречие)

.pdf
Скачиваний:
21
Добавлен:
18.03.2016
Размер:
1.5 Mб
Скачать

yö- loppujat

piä (piä-)

piä-dy

piä-löi

yksitavuhizet

 

 

 

nominat

 

 

 

 

 

 

 

 

ai-/äi-lop-

 

 

Huom!

pujat

 

aja-

kadai

kadaju-a

kadajo-i

/äjä-vardalo-

(kadaja-)

 

 

hizet nominat

 

 

 

 

 

 

pedäi

pedäji-ä

pedäj-i-i

Huom!

 

(pedäjä-)

 

 

Erähil

 

ai-

 

 

 

loppujil

 

urai (urua-)

urua-du

urua-loi

nominoil var-

 

 

 

dalon

lopus

 

 

 

kaikis

sijois

 

 

 

on -ua

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ai-, äi-,

oi-,

 

 

Huom!

ui-, yi-,

ii-,

ajai (ajaja-)

ajaju-a

ajajo-i

ju-

jy-lop-

 

 

 

pujat

parti-

kyndäi

kyndäji-ä

kyndäj-i-i

siipat, kuda-

(kyndäjä-)

 

 

mat muututtih

 

 

 

substantii-

pakiččii

pakiččiju-a

pakiččijo-i

voikse.

 

Nii-

(pakiččija-)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

77

 

 

löin

vardalos

 

 

 

on

aja,

äjä,

 

 

 

oja, uja, yjä,

 

 

 

ijä, ija

 

 

 

 

 

 

 

 

ei-loppujat ie-

selgei

selgie-dy

selgie-löi

vardalohizet

(selgie-)

 

 

nominat

 

 

 

 

 

 

 

valgei

valgie-du

valgie-loi

 

 

 

(valgie-)

 

 

 

 

 

 

 

oi-/öi-

 

ahmoi

ahmoi-du

ahmo-loi

loppujat

oi-

(ahmoi-)

 

 

/öi-vardalohi-

 

 

 

zet nominat

kägöi (kägöi-)

kägöi-dy

kägö-löi

 

 

 

 

 

toi-/töi-

 

kaččomatoi

kaččomat-

kaččomat-

loppujat

 

(kaččomat-

tomu-a

tom-i-i

ttoma-/

 

toma-)

 

 

ttömä-var-

 

 

 

dalohizet

 

kiändämätöi

kiändä-

kiändämät-

nominat

 

(kiändämät-

mättömi-ä

töm-i-i

 

 

 

tömä-)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

78

 

 

monitavu-

 

värtin

 

 

värtini-ä

värtinö-i

hizet l-, r-, n-

 

(värtinä-)

 

 

 

 

loppuhizet

 

 

 

 

 

 

 

 

la-/lä-,

ra-

 

kačker

 

 

kačkeru-a

kačker-i-i

/rä-,

na-/

 

(kačkera-)

 

 

 

 

nä-vardalohi-

 

 

 

 

 

 

 

 

zet nominat

 

atkal

(atka-

 

atkalu-a

atkalo-i

 

 

 

la-)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

kaksivardalohizet nominat:

 

 

 

 

 

 

 

Kaksivardalo-

 

Nominoin

 

Yksikön

Monikon

hizien

 

 

 

vardalot

 

parti-

partitiivu

nominoin lajit

 

 

 

 

 

tiivu

 

 

 

 

 

 

 

 

lyhyöh

e:h

hete

(hettie-;

 

hetet-ty

hettie-löi

loppujat

nomi-

hetet-)

 

 

 

nat

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VV: ie-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

CV: t-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

h-, l-, n-, r-lop-

puuteh

 

puuteh-

puutteh-i-i

pujat nominat

 

(puuttehe-;

 

tu

 

VV: he-; le-;

puuteh-)

 

 

 

ne-; re-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

79

 

 

 

 

CV: h-; l-; n-; r-

sammal

sammal-

sammal-i-i

 

 

(sammale-

du

 

 

 

sammal-)

 

 

 

 

kämmen

käm-

kämmen-i-i

 

 

(kämmene-;

men-dy

 

 

 

kämmen-)

 

 

 

 

tytär

 

tytär-dy

tyttär-i-i

 

 

(tyttäre-;

 

 

 

 

tytär-)

 

 

 

 

 

 

 

hi-, li-, ni-, ri-,

riihi

(riihe-;

riih-ty

riih-i-i

mi-, ksi-, psi-

riih-)

 

 

riihi-löi

loppuhizet no-

 

 

 

 

minat

 

 

 

 

 

VV: e-

 

hiili

(hiile-;

hiil-dy

hiil-i-i

CV:

h-(hi-

hiil-)

 

 

hiili-löi

lopp.); l- (li-

 

 

 

 

lopp.);

n-(ni-,

suoni

 

suon-du

suon-i-i

mi -lopp.); r-(ri-

(suone-;

 

suoni-loi

lopp.); s-(ksi-,

suon-)

 

 

psi-lopp.)

 

Huom!

 

 

 

 

yksi

(yhte-;

yh-ty

yks-i-i

 

 

yh-)

 

 

yksi-löi

 

 

 

 

 

 

 

 

 

80

 

 

 

 

kaksi

kah-tu

kaks-i-i

 

 

(kahte-;

 

kaksi-loi

 

 

kah-)

 

 

Huom!

Sanat

nimi (nime-)

nimi-e

nim-i-i

nimi,

Suomi,

 

 

nimi-löi

nurmi,

ripsi,

kezi (keze-)

kezi-e

kez-i-i

sormi, kezi ollah

 

 

kezi-löi

yksivardalozet

 

 

 

 

 

 

 

 

zi-loppuhizet

tozi (tove-; tot-tu

toz-i-i

nominat

 

tot-)

 

tozi-loi

VV:(v)e-;

(vv)e-;

(j)e-;

kuuzi

 

kuut-tu

kuuz-i-i

diftongu äi-, ie-

(kuvve-;

 

kuuzi-loi

 

 

kuut-)

 

 

 

Huom! yksikön

mezi

(meje-;

met-ty

mez-i-i

illatiivas

VV: met-)

 

 

mezi-löi

(d)e-

 

 

 

 

 

CV: t-

 

käzi

(käi-;

kät-ty

käz-i-i

 

 

kät-)

 

 

käzi-löi

 

 

vezi

(vie-;

vet-ty

vez-i-i

 

 

vet-)

 

 

vezi-löi

 

 

 

 

 

 

 

 

 

81

 

 

ine-loppuhizet

keldaine

keldas-

keldaz-i-i

nominat

(keldaze-;

tu

 

VV: ze-

keldas-)

 

 

CV: s-

 

 

 

 

tyttöine

tyttös-ty

tyttöz-i-i

 

(tyttöze-;

 

 

 

tyttös-)

 

 

 

Huom!

 

 

 

moine

mos-tu

moiz-i-i

 

(moize-;

 

 

 

mos-)

 

 

 

toine

tos-tu

toiz-i-i

 

(toize-;

 

 

 

tos-)

 

 

 

naine

nais-tu

naiz-i-i

 

(naize-;

 

 

 

nais-)

 

 

 

 

 

 

as-/äs-loppujat

varvas

varvas-tu

varbah-i-i

nominat

(varbaha-;

 

 

VV: aha-/ähä-

varvas-)

 

 

CV: s-

 

 

 

 

 

 

 

 

82

 

 

 

 

sarvikas

sarvikas-

sarvik-

 

 

(sarvikkaha-;

tu

kah-i-i

 

 

sarvikas-)

 

 

 

 

 

 

 

isda

erähät

nagris

nagris-tu

nagreh-i-i

es-loppujat

(nagrehe-;

 

 

nominat

 

nagris-)

 

 

 

 

 

 

VV: ehe-

 

huovis

 

 

CV: s-

 

huovis-

huogeh-i-i

 

(huogehe-;

 

 

 

 

 

 

huovis-)

tu

 

 

 

 

 

 

 

kirves

kirves-ty

kirveh-i-i

 

 

 

 

 

(kirvehe-;

 

 

 

 

kirves-)

 

 

 

 

 

 

 

es-;

os-/ös;

harjaites

harjai-

harjaite-

us-/ys-loppujat

(harjaitekse-;

tes-tu

ks-i-i

nominat

 

harjaites-)

 

 

VV: kse-

 

 

 

 

CV: s-

 

katos

katos-tu

katoks-i-i

 

 

(katokse-;

 

 

 

 

katos-)

 

 

 

 

kibevys

kibevys-

kibevy-

 

 

(kibevykse-;

ty

ks-i-i

 

 

kibevys-)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

83

 

 

vus-/vys-;

ahnahus

ahnahut-

ahna-

hus-/hys-

(ahna-

tu

huz-i-i

loppujat

huo-;

 

 

nominat

ahnahut-)

 

 

VV: uo-/yö-

 

 

 

CV: t-

vähys

vähyt-ty

vähyz-i-i

 

(vähyö-;

 

 

 

vähyt-)

 

 

 

Huom!

 

 

 

vastavus

vasta-

vastavu-

 

(vastavu-

vus-tu

ks-i-i

 

kse-;

 

 

 

vastavus-)

 

 

 

leikkavus

leikka

leikkavu-

 

(leikkavu-

vus-tu

ks-i-i

 

kse-; leikka-

 

 

 

vus-)

 

 

 

 

 

 

ut-/yt-loppujat

lyhyt

lyhyt-ty

lyhyz-i-i

nominat

(lyhyö-;

 

 

VV: uo/yö-

lyhyt-)

 

 

CV: t-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

84

 

 

in-loppujat

painin

painin-

painim-i-i

nominat

(painime-;

du

 

VV: ime-

painin-)

 

 

CV: in-

 

 

 

 

 

 

 

Partitiivua käytetäh: 1) subjektannu:

-) konzu pagin on misgi ebämiärähizes (puaksumbah yksikön partitiivua) (ezim.: Kerähmöh kerävyi rahvastu. Niityl virui lammastu. Suol kazvau marjua.); -) kieldovirkehis (ezim.: Hänel ei ole kyniä. Minul ei

ole luistimii.)

2) objektannu:

-) konzu ruandu ei ole loppiettu (ezim.: Minä kabrastan fatierua. Miehet korjatah sildua.);

-) konzu pagin on vai objektan ozas libo misgi ebämiärähizes (puaksumbah yksikön partitiivua)

(ezim.: Juogua maiduo! Died’oi sai erilastu kalua.);

-) kieldovirkehis (ezim.: Muamo ei ostanuh leibiä.

Älä avua ustu!)

3)predikatiivannu (ezim.: Häi on kaunehii neidizii. Se ei ole korgieloi mägilöi.);

4)numerualoinke da sanoinke äijy, vähä, joukko, moni, tukku merkiten lugumiäriä (vaiku yksikön partitiivua) (ezim.: Mies sai äijän haugii da ahvendu.

85

Pihal kižai joukko brihaččuu. Kluasas opastui 25 opastujua.);

5)verdailuksis adjektiivanke komparatiivas (ezim.:

Minun sizär on kolmie vuottu vahnembi minuu. Moskovu on suurembi Petroskoidu. );

6)monien postda prepozitoinke (ezim.: Naizet käveltih puistuo myö/myöte. Gu sinä et tule aigah, myö lähtemmö ilmai sinuu.);

7)verbilöinke, kuduat tarvitah partitiivua: armastua, atkaloija, avvuttua, čakata, eččie, igävöijä, ihaloija, kačella, kuunnella, käyttiä, moittie, mustella, opastua, oppie, paimendua, suvaija, toivottua, ukata, varata, vardoija, vihata, vuottua, äbäzöijä (ezim.: Buabo

čakkuau bunukkua. Briha ukkuau neidisty. Lapset kuunnellah muamua.);

8)joga-pronominanke merkites aigua (ezim.: Joga keziä mina ajelen buaban luo Ukrainah. Häi kaččelou uudizii joga ildua.).

Harjoitus 1. Pane salbavomerkilöis olijat sanat yksikön partitiivah.

Minä syön (leiby, liha, laukku, liemi, pudro, kalarokku, huttu, voi, piirai, šipainiekku, kannates, val’l’oi, pastos, ruahto, jiävezi, magevus).

86